- kripė
- 1 krìpė sf. (2) 1. laužytai vingiuota, iškraipyta linija: Numargyk man kiaušinį nor krìpėm, kad kitap nemoki Rdm. Kraštai krìpėm išvadžioti Dkš. Čia kelias išeina krìpėm Pns. Ardamas lauką, nedaryk krìpių vagose Pns. Užbaigiau megzt skarą kripùkėm Btr. Šiandien mokykloj tik kriputès terašėm, ryt, sakė, raides pradėsim Igl. Nieko negalima tavo perskaityti, tik išrodo vienos krìpės Pns. Visokių kripių priausta, net akyse raiba! Psn. Kiek ten (knygose) kripučių, šiaip ir taip sudurtų A1884,337. Lapai kaštonų kriputėm iškandžioti Brt. Kareiviai tebekalė akmeninį podirvį, išraižydami žemę naujų apkasų kripe rš. | Kur karvės su lenciūgu eita, krìpės padarytos per rugius Prn. 2. J iš šiaudų nupinta dantyta pynelė skrybėlėms: Nupina krìpę ir iš jos siuva skrybėlę Vlkv. Tavo skrybėlė iš gražių krìpių susiūta PnmA. Šita skrybėlės krìpė gražesnė Lp. Ar moki pinti krìpę? Smn. Paduok krìpę, susiūsiu skrybėlę Šlv. Tavo skrybėlės bryliai apvedžioti kripe Pžrl. 3. dantyta juostelė papuošimams: Ant rankovių dėdavo kriputès Kš. Pasiūkit ir man marškinius su kripùkėm Rdm.
Dictionary of the Lithuanian Language.